POWERDOG 2012

POWERDOG 2012 varžybų taisyklės.

Dalyvių registracijos forma.

Dalyvių registracijos formas siųskite el.paštu: info@gladiatorius.lt

Varžybų vieta.

     Tai naujas kokybės garantas !!!

         Visos prekės pažymėtos šiuo spaudu, bus patikrintos pitbulių, t.y. pilnai

pagal paskirtį apkrautos iki maximumo. Tam, kad dar eilinį kartą užtikrintumėme kokybę, saugumą bei norą likti mūsų klientais 

Norime paklausti jūsų mieli buvę bei būsimi dalyviai…
Kas buvo blogai, kas gerai ?
Ko trūko, ko perdaug …
Ką dar galimą būtų tobūlinti ?

*pasiūlymas negalioja individualiems pavadėliams su užrašams … prekių kiekis ribotas.

Pagalvė su siuvinėjimu.

  Pagalvėlė  šuniui pagaminta iš labai minkštos verstos odos (zomšo). Lengvai valomas. 15 cm storio puikiai izoliuoja nuo šalto grindų.

   Pagalvė su siuvinėjimu.

   Taigi nepamirškite įtraukti/nurodyti užsakymo formoje, papildomos informacijos skiltyje nurodyti siuvinėjimo šriftą ir spalvą bei norimą tekstą.

Pagalvės išmatavimai:
– Ilgis: 50cm,
– Plotis: 25 cm,
– Storis: apie 15cm
– Spalva: smėlinė.

p.s. aukcionas vyks iki 2012.02.29; 20:00

1 KOVINIŲ ŠUNŲ VEISLĖS IR JŲ MIŠRŪNAI

2 PAVOJINGŲ ŠUNŲ VEISLĖS IR JŲ MIŠRŪNAI

Dauguma dabar populiarių meilių šunelių – kompanionų kažkada buvo daugiau ar mažiau koviniai. Kai kur gyvena retesnių veislių šunys, kurie vis dar naudojami beveik išimtinai kovoms. Kokie tie gladiatoriai, išlikę iki mūsų dienų?

Akita inu – šie šunys kilę iš Akita prefektūros, šiauriausio Honšiu salos rajono (Japonija), nors iki 1931 metų jie žinoti kaip Odate šunys (1800 – svarbiausias Honšiu miestas).

Tikrieji veislės atstovai būna raudoni, balti ar tigriniai su baltymėmis specifinėse vietose. Amerikiečių akitos skiriasi nuo japonų akitų ir tai dvi skirtingos veislės (amerikiečių šunys – didieji japonų šunys).

amerikiečių akita

Kurį laiką akitos buvo koviniai šunys (manyta, kad kovų vaizdai stiprina samurajų dvasią) – jiems įlieta Tosa inu kraujo. Laikyti šiuos šunis buvo didelė garbė, suteikiama tik kilmingiesiems.

Akitos tylūs, kadangi jie naudoti stambių žvėrių medžioklėje. Dabar kai kurie akitos dirba kaip terapijos šunys ar neįgaliųjų palydovai.

Alangų (Indijos) mastifai – reta veislė, kilusi iš Pietų Indijos.

Teigiama, kad tai – asiriškų molosų palikuonys. Pakistane jie naudojami kaip koviniai ir sarginiai šunys. Tai dideli, trumpaplaukiai, raudoni elnio spalvos ar tigriniai šunys.

Amerikiečių pitbulterjerai.

Pirmieji angliški koviniai terjerai Amerikon pateko 1870 metais ir vadinti Stafordšyro terjerais. Kai buvo uždraustas lokių pjudymas, žmonės „persimetė“ ant bulių ir žiurkių bei šunų tarpusavio kautynių. Savo narsos, ištvermės, vikrumo ir jėgos dėka jie pradėjo plisti kaip sargai, gyvulių varovai, medžiotojų pagalbininkai. Atsirado daugiau stambesnių egzempliorių ir išsiskyrė šunų, veistų Amerikoje ir Airijoje ar Anglijoje, ūgiai. Tai protingi bei smalsūs šunys, nors gali būti ir užsispyrę. Širdyje jie visą gyvenimą lieka šuniukais, todėl visuomet pasižymi puikia nuotaika ir netgi pasenę išlieka žaismingi. Nors veislė gan nemėgiama, tačiau neretai pitbulių galima pamatyti šunų varžybose, paieškos tarnybose ar dirbančius terapijos darbą.

Amerikiečių Stafordšyro terjerai.

Vienintelis FCI pripažįstamas Amerikos klubas AKC griežtai nusistatęs prieš šunų kovas ir nenorėjo oficialiai pripažinti šunų, priklausančių „kruvinajam sportui“. Vis dėl to laikui bėgant pitbulterjerai pradėjo plisti ne tik kaip kovotojai – jie pagarsėjo kaip puikūs kompanionai ir gynėjai. Kadangi šių šunų mėgėjų skaičius vis augo, AKC buvo priversta pripažint populiarią veislę, tačiau nesutiko registruoti jos pitbulterjerų vardu, kadangi jis buvo pernelyg susijęs su kovomis („pit“ – duobė, į kurią sumesdavo kovojančius šunis). Dėl to 1936 metais šunys pripažinti AKC kaip Stafordšyro terjerai. 1972 metais Stafordšyro terjerai, išveisti Amerikoje, pavadinti amerikiečių Stafordšyro terjerais ir šiuo vardu pripažinti FCI, o Stafordšyro bulterjerai iš Anglijos AKC ir FCI įrašyt atskirai. Dabar šie šunys pritaikomi daugelyje sričių, tačiau dažniausiai auginami kaip namų numylėtiniai.

Anglų buldogai buvo skirti bulių, lokių ar netgi liūtų pjudymui.

Senąja anglų kalba „buldogas“ gali reikšti ir medžioklinį šunį. Dažniausiai jie įsikabindavo į buliaus snukį ir jį dusindavo. Kūnas buvo žemas ir kompaktiškas, kad šuo išvengtų įsiutusio galvijo ragų, specifinis sukandimas leisdavo kvėpuoti sukandimo metu, o snukio raukšlės padėdavo nutekėti kraujui ir nevarvėti jam į akis. Anglų buldogai labai draugiški, puikiai su taria tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais. Tinkami butams.

Anglų mastifai – labai dideli šunys, sudarantys jėgos įspūdi.

 

Tai – seniausia britų veislė, prisidėjo prie daugelio šunų veislių atsiradimo. Uždraudus gyvūnų pjudymus, mastifų sumažėjo. Šiais laikais tai vėl pakankamai populiari veislė. Šios veislės atstovas yra sunkiausias šuo pasaulyje. Šie šunys spinduliuoja orumą ir drąsą. Labai myli savo šeimą. Nors ir švelnūs ir geraširdžiai, tai puikūs sarginiai šunys.

Anglų Stafordšyro bulterjerai – dar vadinami stafbuliais – vidutinio dydžio, trumpaplaukė sena veislė.

„Kruvinasis sportas“, ypač buldogų ir bulių kovos, kažkada Anglijoje užėmė svarbią vietą. Populiariausios šunų kovos buvo Stafordšyro grafystėje. Šunų augintojai, norėdami patobulinti kovines augintinių savybes, buldogus kryžmino su terjerais. Nauji hibridai plito tarp šunų kautynių mėgėjų, juos imta vadinti bull-and-terrier.

 

Šunų kovos niekada nesiliovė, nepaisant to, kad 1930 metais jos uždraustos ir jų organizatorius imta persekioti. 1935 metais bull-and-terrier, paplitę visoje Anglijos teritorijoje, buvo pripažinti Kennel Club of Great Britany ir buvo įtraukti į veislių knygą Stafordšyro bulterjerų pavadinimu. Dabar jie populiarūs kaip šeimos šunys, ypatingai mylintys vaikus. Nekokie sarginiai ar apsaugos šunys, nemėgsta kitų šunų.

Argentinos dogas.

Savo šeimai jie nepaprastai ištikimi ir meilūs, be galo trokšta šeimininko dėmesio ir yra tolerantiški vaikų išdaigoms. Išveisti kaip stambių žvėrių (šernų, pumų) medžiokliniai šunys. Veislės pagrindas – išnykę Kordobos koviniai šunys (pasižymėjo labai sitpria agresija kitiems šunims, aktyviai pjaudavos net patinai su kalėmis), kryžminti su dogais, bokseriais, ispanų mastifais, senaisiais anglų buldogais, bulterjerais, Pirėnų kalnų šunimis, pointeriais, Bordo dogais ir airių vikogaudžiais. Juos būtina nuo mažens socializuoti su kitais šunimis, kad vėliau nebūtų susipratimų, nors agresiją gentainiams ir šalinta – medžioti dogai turėjo po kelis. Bėda ta, kad kai kurie Argentinos dogai buvo veisti kovoms ir kartais kryžminti su pitbulterjerais, pastarųjų linijų atstovai netinkami medžioklei, kadangi nemoka dirbti gaujoje. Šiomis dienomis jie pritaikomi ir kaip paieškos, gelbėjimo, policijos, kariuomenės šunys, kartais naudojami ir kaip vedliai.

Bedlingtono terjerai atrodo kaip maži mieli garbanoti ėriukai.

Būna melsvos, smėlinės, kepenų spalvos, suaugę tampa blyškesni, tačiau niekada negali būti balti. Deja, su ėriuku juos sieja tik išvaizda. Šių šunų paskirtis buvo įvairi, jie naudoti medžioklei, lenktynėms, žiurkių pjudymui ar kovoms. Bedlingtono terjerai kartais turėdavo kovoti iki mirties. Jie labai energingi, reikalauja ilgų pasivaikščiojimų ir fizinės bei protinės veiklos.

Blue Paul terjerai – šie škotiški šunys jau išnykę, tačiau svarbūs kai kurių kovinių šunų protėviai.

Jie priminė šiuolaikinius melsvus pitbulterjerus. Šie šunys kovodavo iki mirties ir buvo labai ištvermingi bei kantrūs. XIX amžiaus viduryje į JAV atkeliavo drauge su Stafordšyro bulterjerais.

Bokseriai – šunys, išveisti Vokietijoje. Jų protėviai – dabar jau išnykę Bullenbeiseriai bei anglų buldogai.

Pagrindinės bulenbaizerių užduotys būdavo medžioti (laikyti grobį (pvz., šerną) kol ateis medžiotojas) ir kovoti (paprastai su jaučiais). Jie pasižymėdavo nuožmumu kautynėse su buliais, lokiais bei tarpusavyje. Energingi, žaismingi ir labai draugiški su vaikais. Jiems būtina socializacija. Pritaikomi kaip šeimos, sarginiai šunys, vikrumo ar flyball varžybų dalyviai, aklųjų vedliai, terapijos šunys, policininkų pagalbininkai.

Bordo dogai – labai seni prancūziški šunys, greičiausiai kad senesni net už mastifus ar bulmastifus. Galingo sudėjimo, raumeningi ir pasižymi harmoningu temperamentu. Jų paskirtis buvo įvairi – Bordo dogai tempdavo vežimus, dalyvavo medžioklėse ir kovose(ne tik tarpusavio – molosai grumdavosi ir su lokiais ar buliais), saugojo bandas, gynė Europos didikų pilis.

Iki 1920 metų jų buvo keli tipai. Nepaprastai ištikimi savai šeimai, meilūs ir ramūs, tuo pačiu – ir bebaimiai.
Be to, Bordo dogai spinduliuoja senovinį kilnumą.

Bostono terjerai – žavūs mieli šuneliai didelėmis akimis.

Veislės istorija prasidėjo 1870 metais. Jų protėviai – anglų buldogai bei baltieji anglų terjerai. Iš pradžių veisti kovoms, vėliau – kaip palydovai. Energingi, draugiški ir padūkę.

Bully Kutta vardo kilmė susijusi su hindi/urdu žodžiu bohli, kuris reiškia smarkiai raukšlėtą.

Ši veislė išsivystė Indijoje ir buvo naudota koviniam sportui. Šiais laikais jie aptinkami srityse, priklausančiose Pakistanui. Iki šių laikų sukurta daug kitų veislių, kryžminime naudojant grynakraujus Bully Kutta.

 

Bully Kutta kovoja ne tik tarpusavyje, bet ir su lokiais, jais pjudomos laukinės kiaulės. Koviniai šunys daug  treniruojasi – tarkim, pririšami prie motociklo ir verčiami daug bei ilgai bėgti.

Bulterjerai išsiskiria įdomia snukio forma.

Jie būdavo naudojami žiurkių ar bulių pjudymui. Vėliau bulterjerai ėmė kautis vis rečiau ir tapo šeimininkų gynėjais. Vėliau jie pradėjo gelbėti šernų ar paukščių medžioklėje, pėdsekystėje. Pasižymi draugiškumu, intelektualumu ir fiziniu aktyvumu. Labai meilūs su žmonėmis. Yra ir miniatiūrinė veislės versija.

Cane corso kilę iš Italijos.

Jų protėviai – koviniai Romos dogai. Cane corso kaudavosi su lokiais bei liūtais, buvo ūkių šunimis, padėdavo medžioklėje, dirbdavo kaip apsaugos, karo šunys. Atletiškesni už daugelį molosų. Dabar tai universalūs šunys – tarnauja policijoje, saugo įstaigas, sandėlius, dirba kartu su gelbėtojais. Atsidavę šeimininkui ir jo šeimai, neįkyrūs ir bebaimiai. Nors ir stabilios psichikos, pasižymi ryškiomis apsauginio šuns savybėmis.

Dogo Sardesco naudojami kaip sarginiai, galvijų ar koviniai šunys.

Tai – Italų veislė. Nėra žinoma apie jokį raštišką šių šunų standartą – jie grynai darbiniai.

Fila Brasileiro (Brazilų mastifai) – stambūs molosai trumpu kailiu.

Tai buvo Brazilijos plantacijų ir gyvulių fermų šunys, taip pat, kadangi turėjo bladhaundų kraujo, darbuodavosi ir kaip pėdsekiai (gaudydavo net pabėgusius vergus). Jie puikūs turto saugotojai (labai aršiai saugo namus), galvijų šunys ir labai nepasitiki svetimaisiais. Jie netinkami tiems žmonėms, kurių namuose dažnai lankosi daug svečių, tačiau filų ištikimybė savo šeimai – beveik legendinė. Pyksta ant kitų šunų.

Gull dong – Pakistano bulių šunys – naudojami apsaugai ir kovoms.

Gull Terr – dar kartais vadinami Indijos bulterjerais (tačiau pastarųjų ausys stačios, o Gull Terr – nulėpusios) ar Kohat buldogai (tačiau nereikia jų painioti su vietiniais Kohat šunimis).

Naudojami tarpusavio kovoms, lokių pjudymui, apsaugai, kartais auginami tik kaip numylėtiniai. Grynakraujai veislės atstovai labai reti. Labai ištvermingi, reikalauja ankstyvos socializacijos. Šeimininkui ištikimi, mėgsta žaisti su vaikais. Neretai gimsta akli arba turi odos alergijų. Visada baltos spalvos.

Indijos mastifai naudoti didelėms medžioklėms, bet vėliau Indijos karališkosios šeimos medžioklėse pradėjo naudoti gepardus, tad didieji šunys tapo koviniais bei sarginiais šunimis.

Indijos mastifai nepaprastai reti. Keletas individų yra Pakistane, šiek tiek daugiau – Indijoje.

Ispanų alano – senoviniai kaimo šunys, skirti dirbti nepalankiomis sąlygomis. Greičiausiai į Pirėnų pusiasalį 500 šimtmety jie atkeliavo kartu su alani gentimi. Alano naudoti medžiojant stambius gyvūnus, koridose, galvijų varyme, sargybai, gynybai bei karo tikslams.

Alano iš prigimties ištikimi, draugiški su vaikais ir gyvūnais, jie prie jų buvo pratinti nuo mažens, nelinkę sirgti ir neturi tokių paveldimų problemų, kaip dauguma kitų šunų veislių.

Moka laipioti po medžius, sugeba pašokti į didelį aukštį. Jauni patinukai labiau linkę siaubti namus, negu
kalytės.

Kanarų dogai – dideli šunys, daugiausia veisti kaip ūkio šunys ar galvijų varovai.

Taip pat naudoti ir šunų kovoms, šias uždraudus, veislė beveik išnyko. 1970 metais veislė atgaivinta. Kailis vidutinio ilgio, šiurkštokas, nedaug šeriasi. Reikalauja ankstyvos socializacijos ir dresūros.

Korėjos Jindo šunys tėvynėje garsėja nepaprasta ištikimybe ir puikiomis medžioklinių šunų savybėmis.

1988 metais šie šuneliai dalyvavo Seulo Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje. Jie yra vidutinio dydžio, atrodo judrūs, stiprūs ir budrūs. Korėjoje pripažįstami tik balti šunys, kitur jų spalvų gama įvairesnė. Labai aktyvūs, turi turėti tinkamas gyvenimo sąlygas – daug erdvės lauke. Geri sargai ir pėdsekiai.

Maljorkos buldogai buvo vieni iš tų šunelių, kurie Ispanijoje kovojo su buliais, tačiau jų protėviai taip pat ir sargavo ar padėjo ganyti gyvulius.

Pirmą kartą raštiškai jie paminėti 1907 metais.

Neapolio mastinas – didelė, senovinė šunų veislė.

Senovės Romoje jie buvo naudojami kovoms, pvz., su liūtais, taip pat kaudavosi ir su gladiatoriais, dalyvaudavo Romos karuose. Šiems šunims būdinga daug laisvos odos ir didelis pagurklis. Tai bebaimiai, sargūs šunys, visada trokštantys būti su savo šeima. Retai loja. Visame pasaulyje pagarsėję kaip užkietėję seiliai. Nėra itin energingi, nelinkę bėgioti maratonų, tačiau su jais vis viena reikia pažaisti ir šiek tiek pabėgioti.

Šarpėjai – sena kinų veislė.

Pats pavadinimas apibūdina šuns kailį – panašų į smėlį. Senovėje šarpėjai gyveno lauke, daugiausia valgė daržoves ir saugojo valstiečių gyvulius, turtą, padėjo medžioklėje. Šarpėjai nebuvo specialiai išvesti šunų
kovoms, tačiau po kurio laiko buvo panaudoti ringuose.

originalus šarpėjus

Kautynėse jiems padėdavo storos sprando raukšlės, saugojusios kaklą, mažos ausys, į kurias priešininkui sunku įsikibti, specifinis šiurkštus kailis, neleidžiantis įkąsti… Kovų dėka iš valstiečių namų šarpėjai persikraustė į didikų rūmus ir tapo prabangos simboliu. Vienu metu tai buvo rečiausia pasaulio veislė. Dabar yra du pagrindiniai šarpėjų tipai – vienų raukšlėtas visas kūnas (Vakarų tipas), kiti turi labiau prigludusią odą su raukšlėmis ant galvos (originalusis tipas).

Tosa inu – pakankamai grėsmingos išvaizdos japonų koviniai šunys buvo kruopščiai veisiami ir kovodavo (tik patinai) tylomis.

Nugalėtojas priešininką pargriaudavo ir laikydavo prispaudęs. Kandžiotis būdavo draudžiama.Urzgiantys šunys būdavo diskvalifikuojami. Tosų yra trys tipai – lengvi, vidutiniai ir sunkūs.

Informacijos šaltinis: Agiešos blogas

   Prekių pristatymo kainos Lietuvoje:

         Siuntos siunčiamos per AB „Lietuvos paštas“ registruotu paštu, siuntos pristatymo kelią galima stebėti internete, pristatymo laikas 2 – 4 darbo dienos.

Taip pat siunčiame ir į užsienio šalis pagal atskirus, individualius tarifus.

Sveiki

apsilankę mūsų naujoje svetainėje !!

 

 Po ilgai trukusių darbų, džiaugiamės, galėdami pasidalinti ir pasidžiaugti nauja svetaine ir su Jumis … 

 

  Tad jei pastebėsite klaidų ar kokių netikslumų, prašome praneškite mums el.paštu info@gladiatorius.lt   

 

Startinis mokestis:

Agility0 – 20 litų LKD nariams, 30 litų ne LKD nariams.
Agility1 – 40 litų LKD nariams, 60 litų ne LKD nariams.
Agility2 – 40 litų LKD nariams, 60 litų ne LKD nariams.
Agility3 – 40 litų LKD nariams, 60 litų ne LKD nariams.

Registracija:
Varžybų registracija išankstinė, iki 2012.02.12 (sekmadienio) imtinai.

Dalyvio mokestis mokamas išankstiniu pavedimu į ŠŠMK banko sąskaitą:

Šiaulių šunų mylėtojų klubas
Įmonės kodas 193123560
Bankas Swedbankas
A/s LT837300010129211971
Darant pavedimą skiltyje „mokėjimo paskirtis“ nurodyti „agility“.

Užpildytas registracijos formas, kartu su mokėjimo pavedimo kopija, siųskite el. paštu agility.akela@gmail.com

(visiems užsiregistravusiems, elektroniniu paštu bus išsiųstas patvirtinimas apie duomenų gavimą).

Registracijos formą rasite čia.

P.S. Pirmas užsiregistravęs, varžybose bėga paskutinis.

Varžybų tvarkaraštis:

Registracija 09.30
Varžybų pradžia 10.00

Pradedančiųjų A0 1 trasa
Pradedančiųjų A0 2 trasa

Egzaminas Agility A1
Egzaminas Agility A1

Egzaminas Agility A2
Egzaminas Agility A2

Egzaminas Agility A3
Open Agility

Egzaminas Jumping A3
Open Jumping

Pastaba: Pradedančiųjų trasa sudaroma tik iš šuolio barjerų ir kietų maišų. Pradedantieji dalyviai apdovanojami atskirai Large, Medium ir Small kategorijose. Bet kuri kategorija (Small, Medium ar Large), kurioje dalyvauja trys ar mažiau šunų, organizatorių nuožiūra vertinant rezultatus ir apdovanojant jungiama prie kitos kategorijos (pvz. Small+Medium). Šunys registruojami į kategorijas pagal FCI taisykles ir šoka per viena pakopa mažesnį aukštį.

Trasų eiliškumo tvarka gali būti patikslinta po registracijos.

Apdovanojimai:

Egzaminai – egzaminų metu įskaitinį rezultatą parodę dalyviai apdovanojami atskirai Large, Medium ir Small kategorijose.
Pastaba: Bet kuri kategorija (Small, Medium ar Large), kurioje dalyvauja trys ar mažiau šunų, organizatorių nuožiūra vertinant rezultatus ir apdovanojant jungiama prie kitos kategorijos (pvz. Small+Medium).

Kita informacija:

Varžybos vyks pagal FCI Agility taisykles.
Varžybose gali dalyvauti tik skiepyti šunys.
Varžybose gali dalyvauti ir neturintys kilmės dokumentų šunys.
Agility darbo knygeles dalyviai pateikia sekretoriatui prieš varžybas.
LKD nario bilietus dalyviai pateikia sekretoriatui prieš varžybas.

Rujojančios kalės startuoja nuo kilimėlio, apie tai varžybų organizatoriams pranešti registruojantis varžybų metu.

Įskaitinės – tai varžybos, kurių metu vyksta agility egzaminai, kurių rezultatai įskaitomi persivedant iš vienos klasės į kitą.
Organizatoriai pasilieka teisę skirti papildomus prizus.
Date: 2012-02-18