Šuo (lot. Canis lupus familiaris) yra šuninių šeimos žinduolis, prijaukintas maždaug prieš 14 000–15 000 metų. Šiuo metu išvesta tūkstančiai šunų veislių, pasižyminčių stebinančia įvairove. Skirtingų veislių šunų ūgis siekia nuo kelių centimetrų iki beveik metro, kailio spalva gali būti nuo baltos iki juodos, įvairių rudų ir pilkų atspalvių. Šunys lengvai treniruojami.
Daugelyje šalių šunys dažniausiai laikomi kaip naminiai gyvūnėliai, nors įvairios šunų rušys - sporto, narkotikų ar sprogmenų paieškai, leidžia jiems parodyti savo įgimtus sugebėjimus, o kai kurios šunų veislės iki šiol atlieka savo tradicines funkcijas – saugo avių ir galvijų bandas.
Bet žmonėms yra įgimta sąvybė turėti geriausią! To pasekoje jie išveisė daug šunų veislių, kurios skirtos tik jų poreikiams tenkinti. Tai dekoratyviniai, bei koviniai šūnis.
Koviniai šunys yra tokie patys, kaip ir jų gentainiai, jiems reikia meilės, šilumos ir dėmesio. Taip jie įspūdingi, bauginančios išvaizdos, taip jie bebaimiai ir niekad nepasiduodantys. Bet jie ir buvo tam veisti, mes patys juos sukūrėme tokius. Tačiau veisiant kovinius šunis buvo ugdoma pati svarbiausia savybė - tai meilė žmogui. Juk po kovų reikėdavo juos vietoje nemigdant siųti žaizdas ir gydyti,o šuo įniršęs,sužalotas ir pilnas adrenalino, verdančio kraujo, guli žiūrėdamas į šeimininką.
Tad koviniai jie tik išvaizda ir sudėjimu. Charakterio bruožus formuojame mes patys- žmonės, jų šeimininkai.
Žinau dešimtis šunų kurie yra žymiai aršesni, nei pitbulterjeras ar koks kitas kovinės veislės šuo. Kiek kartų teko laiptinėj stovėt, kol šeimininkas įves savo šunį į butą? Kiek kartų mačiau pieva čiuožiantį šeimininką, kai šuo pamato kitą šunį ar katę .. :D
Kaip sakė vienas dresuotojas: "... duok man pudelį, ir padarysių jį kovinį ... "
Taip, kad, mieli Šeiminikai, pradėkime visų pirma ieškoti savyje priežasčių, dėl augintinio elgesio,o tik paskui kaltinkime jo genus.