Ši sporto šaka Šiaurės Amerikoje kultivuojama gana seniai. Kadangi šunys buvo naudojami pervežti nešuliams, šeimininkai lenktyniaudavo ir mėgindavo nustatyti, kieno augintinis stipriausias. Solidesnės šios sporto šakos organizacijos įkurtos prieš gerą dešimtmetį. Didžiausia iš jų -Tarptautinė šunų svorio traukimo asociacija savo veiklą pradėjo 1984 metais. Dauguma organizacijų vienijo ir veislinius, ir mišrūnus “sportininkus”, nes varžybų tikslas - išrinkti stipriausią, galintį dalyvauti profesionalų varžybose. Šuo turi per 60 sekundžių įveikti 50 metrų atstumą, traukdamas arba vežimą guminiais ratais, arba roges, arba platformą bėgiais su svoriu. Išrinkus laimėtoją, svoris didinamas. Jei du ar daugiau šunų patempia tą patį svorį, laimi finišavęs greičiausiai. Skatinti gardėsiais neleidžiama. Viską lemia šuns dresūra, visiškas paklusnumas (jis negali startuoti, kol šeimininkas neatsistoja už 50 m finišo linijos).
“Sportininkai” skirstomi pagal savo svorį: iki 16 kg, 27 kg, 36 kg, 45 kg, 54 kg ir daugiau. Šunys atrenkami labai kruopščiai ir mokomi pagal tobulą metodiką, laikomasi šėrimo normų - fizinė parengtis ir paklusnumas lemia pergalę.
1980 metais pirmą kartą svorio traukimo varžybos suorganizuotos ir Amerikiečių Stafordšyrų klube (STCA). Šios veislės šunys išlieka lyderiais: kalytė Dreamer, sverianti tik 20 kg, 1994 - 1996 metais laimėjo traukdama 2 270 kg sunkumą, viršijantį jos pačios svorį net 119 kartų! Beje, svorius sėkmingai tempia ir Aliaskos malamutai, ir haskiai, ir niūfaundlendai, ir bulterjerai, ir senbernarai, ir amerikiečių buldogai, ir labradorai, ir kt. šunys.
Treniruočių pradžia
Pirmiausia reikia išsirinkti tinkamą šuniuką: jis turi būti azartiškos prigimties, stabilios psichikos, nepiktas, gero eksterjero (plačios krūtinės, stambių kaulų ir t.t.) ir, svarbiausia, temperamentingas. Stebint mažylių vadą, jau iš 2-3 mėnesių šuniukų yra ką rinktis. Iš pradžių lavinkite grobio vaikymosi instinktą su žaisliukais. Paūgėjusį veskitės bėgti kroso paskui dviratį (ne paskui mašiną!), lavinkite jo šuolius į aukštį ir tolį, mokykite stverti grobį, plaukioti (pradėkite grūdinti vasarą, o paskui jis galės plaukioti kol užšals telkiniai), grūdinkite ir stiprinkite jo sveikatą. Pasidarę “meškerę”, treniruokite arba, jei turite specialų bėgimo takelį, pagal tam tikrą metodiką varinėkite juo. Maždaug metus treniruojamas šuo jau po truputį gali būti mokomas tempti svorį - jokiu būdu ne anksčiau! Geriausias laikas pradėti tampyti svorį - pusantrų metų, tačiau jūsų šuo jau turi būti užsigrūdinęs, raumeningas, paklusnus ir degantis noru ką nors “didingo” nuveikti.
Jaunas šuo pradžioje gali tempti svorį, tik 3 kartus viršijantį jo paties svorį - ne daugiau! Negalima užkabinti ant jo pavalkų dar papildomo svorio, vaikyti labai ilgas distancijas, bausti fiziškai. Per didelis svoris pakenks stuburui, širdžiai - turėsite invalidą, kuris, kentėdamas nuo skausmų, taps agresyviu neurasteniku. Nepadarykite klaidų! Be to, kiekvienam šuniui - individuali programa.
Prieš ir po treniruočių su šunimi ramiai pasivaikščiokite ir būtinai pamasažuokite jo raumenis specialiu šepečiu arba tiesiog rankomis. Bent 20 minučių prieš pratybas šuo turi gerai išsituštinti (taip pat ir po treniruočių).
Labai svarbu kokybiškas sausas pašaras, neperšerti ir nelaikyti alkano. Nešerti nors 2 val. iki treniruotės ir 1,5 val. po jos. Vandens neduoti po treniruotės ne mažiau kaip 45 minutes, o paskui šuo privalo nuolat turėti gėlo vandens dubenėlį - jis laks daug.
Svarbiausia,kad svorio tempimas yra šuns ne tik fizinė, bet ir protinė mankšta – gyvūnas turi judėti susikaupęs, nesiblaškyti, neuostinėti kiekvieno kupstelio. Be to, šios treniruotės padeda stiprinti šuns ir šeimininko ryšį.
Video